Pulsoksimetras – kas tai ir kodėl jis naudingas?

                Už lango siaučiant virusams prasidėjo tikras sveikatingumo bumas – beveik kiekvienuose namuose dabar galima rasti nedidelę vaistinėlę, pilną įvairiausių vaistų, vitaminų ir sveikatos stebėjimo aparatų. Tačiau vienas prietaisas, kurį visai neseniai buvo galima sutikti tik sveikatos įstaigose, šiuo metu populiarėja itin sparčiai.

            Kas yra pulsoksimetras ir kaip jis veikia

            Pulsoksimetras – tai nedidelis aparatas, telpantis delne ar rankinėje, kuriuo galima paprastai ir greitai išmatuoti širdies ritmą ir deguonies kraujyje lygį (SpO2). Įrenginio veikimas pagrįstas dviejų skirtingo ilgio šviesos bangų principu. Infraraudonieji spinduliai ir raudona šviesa prasiskverbia pro audinius iki fotodetektoriaus, fiksuojančio arterinio kraujo prisisotinimą deguonimi bei pulso dažnumą. [1] Pulsoksimetrą naudoti yra itin paprasta – tereikia aparatą uždėti ant piršto galiuko ir stebėti beveik iškart ekrane pasirodantį rezultatą. Taip pat, aparatas yra tinkamas tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Pulsoksimetrų rūšys

Renkantis pulsoksimetrą asmeniniam naudojimui savo namuose susiduriama su prietaiso modelių įvairove. Visos įrenginio rūšys - tiek stacionarūs, jungiami į rozetę, tiek nešiojami, telpantys delne – matuoja tuos pačiu rodiklius, tačiau namų vaistinėlei geriausiai tiks kompaktiškas pulsoksimetras ant piršto su integruotu ekranu. Dėl paprasto patogumo ir naudojimo paprastumo pulsoksimetras ant piršto gali būti naudojamas visų šeimos narių.

Teisingas pulsoksimetro naudojimas

Naudotis pulsoksimetru yra labai paprasta - tereikia prietaisą uždėti ant piršto galo ir trumpai palaikyti. Po kelių sekundžių ekranėlyje pasirodę duomenys informuos apie arterinio kraujo įsotinimo deguonimi lygį bei širdies susitraukimo dažnumą. Vis dėlto, būtina atkreipti dėmesį į šalutinius veiksnius, galinčius iškreipti tyrimo duomenis:

• Nagai – nagų lakas (ypač tamsus) ar dirbtiniai nagai gali iškreipti rezultatus;
• Temperatūra – norint gauti tikslius duomenis, būtina nesutrikusi kraujotaka. Jei pirštai sušalę, ji sulėtėja, tad rezultatai gali būti netikslūs. Prieš naudojant pulsoksimetrą rankas reikėtų sušildyti jas patrinant ar palaikant šiltame vandenyje;
• Rūkymas – rūkančių asmenų organizmas pasisavina kur kas mažiau deguonies, tad galimi duomenų netikslumai.

Pulsoksimetro nauda

Kraujo prisotinimas deguonimi ir Širdies susitraukimo dažnis (ŠSD)  yra vieni iš rodiklių, nusakančių bendrą žmogaus sveikatos lygį, tad pulsoksimetras ant piršto yra puikus pasirinkimas norintiems paprastai stebėti savo sveikatą. Pulso ir deguonies lygio kraujyje rodikliai gali greitai parodyti širdies ritmo sutrikimus, per greitą ar per dažną kvėpavimą ir kitus nukrypimus nuo sveikų rodiklių normos.

Normalus kraujo prisotinimo deguonimi lygis yra nuo 95 iki 100 procentų. Jei deguonies lygis, ramybės būsenoje išmatuotas tris kartus iš eilės, yra žemesnis nei 92 procentai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl galimų rimtesnių sveikatos sutrikimų. [2]

Pulsoksimetras taip pat yra naudingas prietaisas asmenims, turintiems širdies sutrikimų ar norintiems stebėti širdies ritmą užsiimant sportu. Normalus pulsas (ramybės būsenoje) priklauso nuo žmogaus amžiaus:

Naujagimiams iki 3 mėn. 100 - 150 dūžių per minutę;

Kūdikiams nuo 3 iki 6 mėn. 90 – 120;

Kūdikiams nuo 6 iki 12 mėn. 80 – 120;

Vaikams nuo 1 iki 10 metų 70 – 130;

Vaikams nuo 10 metų bei suaugusiems 60 – 90. [3]

Pulsui pakilus virš šių rodiklių jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, gali apsunkti kvėpavimas. Aparato ekrane taip pat rodoma pulso banga, kuri gali aiškiai parodyti širdies ritmo sutrikimus.

Pulsoksimetrai taip pat yra itin naudingi sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Stebint deguonies kraujyje lygį ne tik kontroliuoti būklės stabilumą sergant, bet ir laiku pastebėti ankstyvus apie sveikatos pablogėjimą perspėjančius ženklus.

Pulsoksimetras ant piršto – tai paprastas naudoti įrenginys, galintis praversti bet kuriuose namuose. Reguliarus pulso ir kraujo prisotinimo deguonimi lygio stebėjimas gali ne tik padėti gerinti savo sveikatą, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.

Šaltiniai:

[1] Jubran A. Kritinė priežiūra

[2] Santarų klinikų šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

[3] Šeškevičius A., Kriukelytė D., Gulbinienė J. Slaugos technika.